J. Basanavičiaus gatvė 70, Utena, 28194

Įmonės kodas: 184295582

Telefonas:
(8 389) 50990

Centro darbo laikas:

darbo dienomis 8.00 val. – 17.00 val.

penktadieniais 8.00 val. – 15.45 val.

pietų pertrauka 12.00 val. – 12.45 val.

Socialiniai partneriai

partner7 partner1 partner2 partner3 partner4 partner5 logo 

Skelbiami viešieji pirkimai

Socialiniai darbuotojai pasitinka profesinę šventę

Šiandieniniai senoliai, įpusėję arba bebaigiantys aštuntąją, devintąją ar dešimtąją gyvenimo metų atkarpą, būdami darbingo amžiaus, tikrai net negirdėjo tokios profesijos – socialinis pedagogas, socialinis darbuotojas – pavadinimo. O ir kam jie reikalingi, supratimo neturėjo.

Dabar situacija pasikeitusi. Socialinis darbuotojas daugeliui tapo ne tik pačiu gerbiamiausiu, bet ir pačiu reikalingiausiu žmogumi. Be jo pagalbos daugelis senolių, o ir jaunų, negalios kamuojamų, žmonių gyvenimo nebeįsivaizduoja.

Šiandien sunku pasakyti, ar visi socialinių darbuotojų ar jų padėjėjų lankomi žmonės tikrai žino, jog rugsėjo 27-oji – socialinių darbuotojų profesinės šventės diena. Tik švęsti šį darbą dirbantys žmonės vargu ar galės. Juk nepasakysi vienišam, savimi nebegalinčiam pasirūpinti žmogui, kad šią dieną turėsi išsiversti be maisto, būsi nepalydėtas į gydymo įstaigą, niekas nepasirūpins buities problemomis ir t. t.

Tai kaip bus iš tikrųjų? To šventės išvakarėse paklausėme Utenos socialinių paslaugų centro direktorės Danguolės MAČIONYTĖS.

 

– Gerbiama direktore, kiek jūsų centre dirba socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų? Kiek pagalbos laukiančių žmonių jie aptarnauja?

– Centre dirba 60 darbuotojų. Pagalbos į namus paslaugas teikiame 110 žmonių, o integralios pagalbos paslaugą – 28 asmenims. Žinoma, paslaugas teikiame ne tik Utenos miesto, bet ir rajono gyventojams. Ypač aktyviai jomis naudojasi Užpalių seniūnijos gyventojai. Gaila, kad dar yra, vadinkime taip, neaktyvių seniūnijų, kurių teritorijose gyvenantys žmonės, kuriems nustatytas specialiųjų poreikių lygis ir reikalinga pagalba, ja nesinaudoja.

– Jūsų centro socialinių darbuotojų, kaip ir kitur dirbančių šios srities specialistų, kasdienis darbas tikrai sunkus, labai atsakingas, reikalaujantis pasiaukojimo, žinių, tam tikrų sugebėjimų. Manau, kad darbe džiaugsmo tikrai mažai.

– Betgi šventė yra šventė. Kaip galvojate ją pažymėti?

– Liūdniausia, kad neturime laiko švęsti. Tos darbuotojos, kurios teikia paslaugas namuose, darbo laiku net neturi nė vienos laisvesnės valandėlės. Todėl ir šventinę dieną tik per pietų pertrauką susibėgsime visos trumpam, suvalgysime tortą, išgersime arbatos ar kavos ir vėl prie darbo. O vakare visos organizuotai eisime į kiną. Tai tokia ir bus mūsų profesinės šventės diena.

– Be abejo, visos jūsų centro darbuotojos nusipelno nuoširdaus padėkos žodžio.

– Žinoma. Tikrai nė vienos nenorėčiau išskirti, nes visos dirba sąžiningai, kruopščiai, visos rūpestingos. Visas sveikinu su švente, dėkoju už darbą. Nesinorėjo skirtis ir su Vitalija Baliene, kuri, sukakus pensiniam amžiui, pasiprašė išleidžiama į užtarnautą poilsį. Moteris dirbo tikrai nuoširdžiai, todėl jai bus įteikta Utenos rajono savivaldybės mero Alvydo Katino padėka. Nors žmonės, kuriuos ji aptarnavo, prašė jos dar neišleisti į pensiją, mat ja labai pasitikėjo, džiaugėsi jos bendravimo stiliumi. Tai labai mylima, gerbiama darbuotoja, bet visiems, skambinusiems ir prašiusiems ją dar palikti darbe, tik tiek tegalėjau pasakyti, kad aš nieko negaliu pakeisti: toks pačios darbuotojos noras. Nuoširdžiai dėkojame jai ir mes visi: ir aš, ir visi centro darbuotojai.

– Ko gero, ir tie žmonės, kuriuos lanko ir prižiūri jūsų centro darbuotojai, niekada nepamiršta padėkoti jiems?

– Žinoma. Ir jie patys, ir jų artimieji. Buvo netgi taip, kad vieną moterį jos artimieji parsivežė iš slaugos ligoninės nevaikščiojančią, o mūsų masažuotoja ją „pastatė ant kojų“. Tai kaip nesidžiaugsi mūsų specialistų darbu ir kaip jiems nedėkosi.

– Ko palinkėtumėte profesinės šventės proga tiek centro darbuotojams, tiek tiems, kuriems jie padeda.

– Visų pirma, linkiu sveikatos visiems rajono žmonėms. Ir kad ji būtų tokia, jog mūsų darbuotojų pagalbos prireiktų kuo vėliau. O darbuotojams linkiu stiprybės, sielos ramybės ir, žinoma, sveikatos. Šventės trunka akimirką, o tiek prieš jas, tiek po jų – kasdienybė. Norėčiau, kad ji nebūtų varginanti, kad dovanotų kuo daugiau malonių siurprizų, kad ryšys tarp slaugytojų ir slaugomųjų visada būtų paremtas abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir tolerancija.

 

Šaltinis: www.utenis.lt 2017-09-26